Meilė atsėlina tyliai

Niekada netikėjau meile. Visada tikėjau, kad gyvename vieni ir mirštame vieni, visa kita tėra iliuzija… Bet ,kai suradau Jį, viskas pasikeitė. Netikėjau… O dabar tikiu!!! Viskas prasidėjo nuo paprastos žinutės ‘Facebook’ tinklapyje… Išsiunčiau keliems nepažįstamiems prašymą, kad paspaustų ‘like’ ir po tos dienos suradau savo meilę… Tai nebuvo iš karto, man patiko vaikinas, mes su Juo pradėjome susirašinėti kiekvieną dieną…

Pajutau labai keistą jausmą… Jis pradėjo man patikti, patikti velniškai… Net buvau įsitikinus, kad jam tokia, kaip aš – net neįdomi. Po maždaug mėnesio kasdieninio bendravimo prisipažinome, jog abu jaučiame vienas kitam simpatijas. Jūs net neįsivaizduojat, kaip nušvitau, iš laimės nežinojau kur dėtis. Man Jis buvo tobulumo įsikūnijimas. Viskas nuostabu, tobula, miela. Draugai stebėjosi, kaip mes išbuvome jau tiek laiko, gi dabar jaunimas vos po mėnesį kartu išbūna…

Buvau kaip tik Palangoje. Ryte jaučiausi prastai, lyg kažką nujausdama blogo. Galvojau, kad tai tik nuo depresijos, o išties tai buvo mano ir Jo meilės pabaiga.. na bent jau taip atrodė tą dieną.  Mes susipykome, susikivirčijome dėl nesąmonių. Bet tai buvo pabaiga. Jis norėjo trinti visus kontaktus, na tiesiog apsimesti, kad net nieko nebuvo, kad nepažįstami mes… Maldavau, kad netrintumėme jokių kontaktų. Na man pasisekė. Verkiau visą naktį, visa vasara buvo užgožta skausmo bei liūdesio.

Atėjo ruduo. Jau buvau praradusi visas viltis, nors kasdien eidavau į Jo profilį pažiūrėti, kas naujo. Na ir netikėtai per
mano vardo dieną parašė Jis. Net neįsivaizduojat, kaip nušvitau… Vėl tas jausmas malonus užplūdo, negalėjau nesišypsoti. Parašė Jis man, kad myli, klausė kaip laikausi ar viskas gerai. Pasakiau Jam taip pat, kad labai Jį myliu. Ir nuo tos dienos iki dabar… Mes kartu… Aš Jį dievinu… Jo šypsena… Jo mielumas… Jo balsas… Kažkas tobulo. Visada tikėkite stebuklais, būkite laimingi, daug šypsokitės, būkit geri… Ir po galais, žmonės, džiaukimės gyvenimu su antrosiomis pusėmis… Sakykite, kaip jį ar ją mylite, parašykite ar pasakykite kažką mielo… Gi nežinome, kada ateis mūsų paskutinė diena, valanda, minutė ar sekundė.

meilė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s