Praėjusį kartą rašiau apie tai, kokia šauni ir nepakartojama yra mano mama. Supavydėjote? Na, priimsiu tai kaip komplimentą. O šį kartą mano mintys krypsta į piniginius reikalus. O gal kaip tik krypsta ne į juos, bet nuo jų? Vaizdžiai išsireiškus, norisi tų deimantų, tegu ir krištolinių…
Žinote, yra tokia nuostabiai nepakartojama lietuviška daina. ‘Ariau, ariau, ariau‘:
Ariau, ariau, ariau
Lygiuosius laukelius.
Atėjo mergelė,
Atnešė pusryčius. (2×2)
Saulutė dėl dienos,
Mėnulis dėl nakties.
O mano mergelė –
Dėl ramumo širdies. (2×2)
Paleiski žirgelius,
Kad pasiganytų.
Ateiki pas mane,
Kad nieks nematytų. (2×2)
Ir vėl ariau, ariau, ariau
Lygiuosius laukelius.
Atėjo mergelė,
Ir nieks nematė jos.
Cha, panašu į tautinį trilerį? Nežinau, kuo baigsis mano vasara, bet nutariau imti paskolą ATOSTOGOMS! Tiesiog pabodo arti, arti, arti, akių nuo žemės nepakelti. Nes tuomet aš nieko nematau. Taigi paatostogausiu, o dirbsiu kiek vėliau, vėliau 🙂 Taigi ketinu pasinaudoti minipaskola, o po to traukti į nuostabiąją Islandiją. Galiu netgi pasidalinti faktu, kad Reikjavikas yra šiauriausiai įsikūrusi valstybės sostinė, o jos zonoje gyvena du trečdaliai visų gyventojų. Kas gyvena kitur? Lapės! Ir nuostabi, neapsakomai graži gamta su trykštančiais geizeriais. Jei kada nors svajojote pamatyti Islandiją tai netempkite gumos ir suskubkite, nes ją aplankyti geriausia vasarą. Pinigus į kojinę galėsite kišti vėliau!
Krištoliniai deimantai 